Užsienio valiutų rinkos yra didžiausios bet kurios srities tarptautinės rinkos. Pasauliniai valiutų mainai vidutiniškai per dieną siekia virš 1800 mlrd. dolerių. Daugiausia užsienio valiutos mainų atliekama Londone, Tokijuje ir Niujorke, iš kurių pirmauja Londonas. Toliau eina Honkongas, Frankfurtas, Ciurichas ir Paryžius. Globalinių komunikacinių infrastruktūrų dėka momentiniai sandoriai tęsiasi ištisą parą: Londonas perima veiklą iš Tokijo, Niujorko rinkos atsidaro tuo momentu, kai Londonas užsidaro, ir ciklą užbaigia Tokijas. Nemaža dalis valiutų mainų susiję su prekybos aptarnavimu, kurių reikia sudarant sandorius kita nei nacionalinė valiuta. Bet tokių sandorių užmezgama nedaug.
Didžioji dalis valiutų rinkų yra spekuliavimas ir arbitražas (pasinaudojimas nedideliais aktyvų kainų skirtumais rinkose). Valiutos kursą lemia jos paklausa ir pasiūla pasaulyje, nors praktiškai kiekvienos šalies valdžia neretai įsikiša bandydama išlaikyti tam tikrą savos valiutos kursą. Slankūs valiutų kursai pinigų rinkos veikėjams padidino galimybes spekuliuoti kursų kitimu. Jie privertė verslo bendroves apsidrausti nuo nepalankaus kurso kitimo.
Nuo 9- ojo dešimtmečio vidurio iš visų tarptautinių finansinių sandorių ypač paplito “naujieji” finansiniai instrumentai – derivatyvai. Derivatyvai yra kategorija, skirta apibūdinti instrumentus, sukuriamus iš kitų finansinių produktų, kai pagrindinis mokėjimas sudaro nedidelę bendrosios išreiškiamosios to produkto vertės dalį. Derivatyvai tai: ateities ir būsimieji sandoriai, pasirenkamieji sandoriai arba apsikeitimo sandoriai.