Nuo 8- ojo dešimtmečio daugelis besivystančių šalių bei Rytų Europos valstybių į tarptautinę kapitalo rinką įsitraukė kaip skolininkės. Nors besivystančios šalys ir pereinamojo tipo valstybės dabar priklauso globalinei finansų sistemai, jų skolinimosi sąlygos ir pobūdis, palyginus jas vieną su kita ir su EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) narėmis, skirtingi. EBPO narės gali bet kada ir be jokių išimčių naudotis pasaulio kapitalo rinkomis.
Tuo tarpu šalių, kurias tarptautinio kredito reguliavimo agentūros – tokios kaip Moody arba Standard and Poor – laiko didelės rizikos šalimis, galimybė pasinaudoti privačiais tarptautiniais finansais mažesnė arba išvis jos nėra. Tačiau ir besivystančių šalių vidaus finansų rinkos yra atidarytos užsienio investuotojams, ir tos šalys, kaip ir pereinamojo tipo valstybės, gali priimti didelius finansų srautus. Į tas kylančias ekonomikas tarptautinius investuotojus traukia santykinai aukštos palūkanų normos. Juos taip pat viliojo besiplečiančių rinkų perspektyva; vis labiau žvelgdami į savo portfelių sudėtį globališkai, jie siekė diversifikuoti turimus aktyvus tarptautiniu mastu.
Panagrinėjus smulkiau kapitalo srautus į besivystančias šalis ir pereinamojo tipo valstybes, galima daryti šias išvadas:
- pereinamojo tipo valstybės pritraukia vis didesnę finansų srautų dalį;
- skurdžiausiose šalyse TUI sudaro labai mažą procentą. Nors tos šalys turi itin ribotas galimybes naudotis tarptautiniais finansais, jų ekonominė plėtra tiesiog gyvybiškai priklauso nuo tarptautinių finansų srautų;
- besivystančioms šalims tenka kiek daugiau nei 10 proc. tarptautinių obligacijų, nors šios lėšos koncentruojasi tik keliose šalyse;
- besivystančių šalių vaidmuo sparčiai auga ir tarptautinių VVP ir akcijų rinkose.
Taigi besivystančios šalys ir pereinamojo tipo valstybės yra įtrauktos į globalinę finansų sistemą. Bet šis įtraukimas yra hierarchinis ir nevienodas.
Informacija greiti kreditai