Pastarųjų 30 metų informacinių ir komunikacinių technologijų pažanga sudarė sąlygas tarptautiniams sandoriams pasiekti milžiniškas apimtis ir apyvartos greitį. Naujų technologijų dėka didelės finansų srautų apimtys tapo prieinamos santykinai pigiai, sandorius sudarant realiu laiku – globalinė prekyba vyksta ištisą parą. Modernios kompiuterių technologijos nepaprastai palengvino sudėtingus rizikos skaičiavimus, reikalingus itin sofistikuotų produktų, pirmiausia – derivatyvų, atveju. Ėmė plačiai bendradarbiauti ir privatūs bankai bei finansų korporacijos, susikūrus pasaulinėms komunikacinėms infrastruktūroms visų formų finansų sandorius lengviau sudarinėti.
Kalbant apie centrinių bankų svarbą finansų globalizacijos procese, komerciniams bankams jie yra reikalingi kaip paskutinio prieglobsčio skolintojai banko žlugimui išvengti. Įsiskolinimo krizės 9-ajame dešimtmetyje ir Rytų Azijos krizė 10-ojo dešimtmečio pabaigoje parodė, kad bankams iškilus problemų, siekiant išvengti finansinio žlugimo, turi įsikišti ekonomiškai galingos valstybės (pirmiausia JAV) drauge su tarptautinėmis finansų institucijomis (TVF, PB ir kt.).
Be to, reaguodamos į įvairias bankų krizes bei lig šiol neregėtas tarptautinių finansų sandorių apimtis, nacionalinės finansų valdymo institucijos, kurdamos bendrą tarptautinę bankininkystės sandarą, glaudžiai bendradarbiavo. Dėl to šiandien jau veikia bendras tarptautinis susitarimas dėl bankų kapitalo adekvatumo (kapitalo atsargų, kurias bankai turi laikyti nuostoliams sušvelninti), kurį prižiūri Tarptautinių atsiskaitymų bankas (TAB).
Tarptautinė vertybinių popierių komisijų organizacija, kurią sudaro 13 nacionalinių finansų reguliavimo institucijų, siekia skatinti didesnį daugiašalį bendradarbiavimą reguliuojant tarpvalstybinę finansinę veiklą. Jos pastangos sukurti tarpvalstybinės finansinės veiklos monitoringo, priežiūros ir reguliavimo tarptautinius standartus tampa vis svarbesnės, ypač derivatyvų prekybos ir finansinių konglomeratų reguliavimo srityje. Šitie pokyčiai rodo bendrą persiorientavimą remti globalinę finansų veiklą kartu stiprinant investuotojų pasitikėjimą, jog tų rinkų veikla grindžiama tam tikru tarptautinių reguliavimo standartų minimumu.