Tradicinės pirtys (saunos) atsirado mažiausiai prieš tūkstantį metų, kuomet klajokliai dabartinės Suomijos teritorijoje šildydavosi iškastuose urvuose žemėje. Šiose pirmosiose „pirtyse“ (urvuose) jie kurdavo laužus, o kai urvai prišildavo ir ugnis išblėsdavo, uždengdavo juos brezentu, kad šiluma išliktu ilgesniam laikui. Šiandien sauna yra svarbi suomių kultūros dalis, paplitusi visame pasaulyje.

Sauna pasižymi tuo, kad yra labai karšta (temperatūra siekia 80-110 °C) ir santykinai sausa pirtis. Buvimas saunoje skatina atsipalaidavimą bei gausų prakaitavimą.

Tradicinės pirtys naudingos sveikatai, tačiau turėtų būtų atsargiau naudojamos vaikų, vyresnio amžiaus žmonių, turinčiųjų problemų su širdimi, vartojančiųjų alkoholį. Saunoje negalima būti ilgai, kadangi kyla dehidratacijos, išsekimo, hipertermijos pavojus.

Turkiškos – garinės pirtys

Pirmosios turkiškos pirtys arba garinės pirtys (hamamas) atsirado prieš kelis tūkstančius metų Senovės Graikijoje ir Senovės Romoje. Osmanų imperijos laikais šios pirtys arabų buvo transformuotos ir tapo ne tik prausimosi ir švarinimosi vieta, bet ir svarbia kasdienio socialinio gyvenimo integralia dalimi. Į pirtį žmonės rinkdavosi pabendrauti, susitikti su draugais, užmegzti ryšių. Šiandien turkiškos pirtys yra laikomos neatsiejama Turkijos kultūros dalimi, kurią vertina, nori pažinti bei mėgautis visas pasaulis.

Turkiškos pirtys yra santykinai drėgnos (apie 100% drėgmės lygis) ir šiltos (temperatūra siekia 40-50 °C). Šios pirtys sveikos, puikiai tinka odos valymo bei kūno atsipalaidavimo procedūroms. Garines pirtis patartina rinktis tiems, kam sunku ištverti karštose pirtyse (saunoje).

Šaltinis:  Elucida pirtys