Barteriniai mainai

Prekių mainuose viena svarbiausių priemonių yra pinigai. Mūsų laikais prekės ir paslaugos mainomos į pinigus, o už juos gaunama kitų reikalingų prekių bei paslaugų. Pinigai yra visuotinis vertės ekvivalentas, atliekantis mainų, kaupimo, vertės mato, cirkuliacijos ir mokėjimo priemonių funkcijas. Taigi pinigai yra tai, ką jie daro. Pinigais gali būti viskas, kas visuotinai imama mainais į prekes ir paslaugas. Tačiau pinigai ta prasme, kaip mes juos suprantame šiandien, atsirado ne iš karto. Istorikai negali tiksliai nurodyti, kada tai buvo. Žiūrėdami į pinigus, kaip į tam tikrą ūkio evoliucijos padarinį, tegalima teigti, jog jie, kaip ir kalba, papročiai atsirado gaivališkai, neišvengiamai visose tautose tam tikroje ūkio ekonominės raidos pakopoje, plėtojantis prekių mainams, o šie galėjo atsirasti tik jau esant privačiai nuosavybei. Amžiams bėgant pinigai keitėsi ir kol jie įgijo monetų ir banknotų pavidalą, mainų priemonės vaidmenį atliko daug visokių daiktų, nelygu, kokios buvo tautos ekonominės gyvenimo sąlygos. Visur pastebima ta pati tendencija: pinigų vaidmenį atlikdavo dažniausiai vartojamos ir labiausiai tinkamos parduoti pagrindinio verslo prekės. Pavyzdžiui, gyvulių augintojams tokia prekė būdavo gyvuliai, medžiotojams – kailiai, žvejams – žuvys ir pan.

Apskritai pirmieji pinigai būdavo tokie, koks buvo tos tautos verslas: galvijai, odos, ginklai, papuošalai, kviečiai, arbata, tabakas ir kt. Reikia pažymėti, kad pirmykščiais laikais pinigais būdavo ne vienas kuris nors daiktas, o daugybė daiktų, kurių savitarpio vertės santykius paprastai nulemdavo vietiniai papročiai. Pinigus atstodavo ir gyvuliai, o kad taip buvo patvirtina tai, jog daugelyje tautų žodžiai „pinigai“ ir „gyvuliai“ yra bendros kilmės. Antai lotynų kalbos žodis „pecus“ reiškia gyvulį, o žodis „pecunia“ – pinigus.

Taigi iki atsirandant pinigams mainai vyko tiesiogiai, be pinigų tarpininkavimo. Tokie mainai vadinami barteriniais mainais – tai reiškia prekybą, paremtą natūriniais mainais, t. y. kai prekių savininkai nenaudodami pinigų, maino savo prekes į kitas. Bet barteriniai (arba tiesioginiai) mainai buvo nepatogūs. Tam, kad sandoris įvyktų, reikia turėti prekę ir surasti prekės savininką, kuriam ta prekė būtų reikalinga, o jums – jo prekė. Be to mainomų prekių vertės turi būti ekvivalenčios, nes arba viena, arba kita pusė nukentės. Todėl objektyvus tarpininko poreikis prekių mainuose, atsiradus tam tikroms sąlygoms, tampa realybe. Pinigai palengvina prekių mainus. Esant pinigams, prekių mainai atsiskiria į du vietos ir laiko atžvilgiu savarankiškus aktus: pardavimą ir pirkimą. Pardavus prekių, už gautus pinigus visiškai lengva nusipirkti norimą prekę; svarbu tik turėti reikiamą pinigų sumą. Be to, pardavus prekę vienoje vietoje, nebūtina tuoj pat pirkti kitą prekę. Galima paieškoti geresnės ar pigesnės prekės bei atidėti pirkimą vėlesniam laikui, o pinigus pasilaikyti arba padėti į banką ar kitą finansinę instituciją, saugančią indėlius ir  mokančią palūkanas.

Kita vertus šiuo metu prekių mainai vyksta tarpininkaujant pinigams, bet būna atvejų, kai juos pakeičia barteriniai arba natūriniai mainai. Toks atsiskaitymų būdas naudojamas:

natūriniai mainai taipogi galimi šalyse, kuriose yra dideli mokesčiai.

Naujausi straipsniai: